1998 m. rudenį „Nintendo“ susidūrė su nelengva užduotimi. Originalus „Game Boy“ su savo nespalvotu ekranu beveik dešimtmetį dominavo rinkoje, tačiau pasenęs monochrominis vaizdas pareikalavo kažko naujo. Japonijos gamintojo atsakymas buvo „Game Boy Color“ – delninis įrenginys, kuris žaidėjams atvėrė duris į spalvotos grafikos pasaulį ir nutiesė tiltą tarp 8 bitų eros ir šiuolaikinių delninių konsolių.
Aparatinės įrangos šuolis ir atgalinis suderinamumas
Nešiojamojo valdymo pulto širdis buvo modifikuotas aštuonių bitų procesorius, veikiantis maždaug 8 MHz taktiniu dažniu, kuris buvo dvigubai didesnis nei originalaus modelio. 160 × 144 pikselių raiškos ekranas patyrė esminę transformaciją ir galėjo vienu metu rodyti iki 56 atspalvių iš bendros daugiau nei 32 tūkstančių spalvų paletės. Nors skydelis vis dar neturėjo foninio apšvietimo ir jį reikėjo naudoti po lempa arba tiesioginiuose saulės spinduliuose, spalvų šuolis tuo metu buvo kvapą gniaužiantis.
Nuotraukų galerija
Genialus žingsnis buvo 100 % atgalinis suderinamumas. Konsolė leido paleisti seną pilką car„tridge“ iš originalaus „Game Boy“, kuriam sistema galėjo priskirti pagrindines spalvų paletes. Be to, įrenginio korpusas buvo sumažintas, pereita prie maitinimo dviem AA baterijomis ir gautas infraraudonųjų spindulių prievadas belaidžiam ryšiui tarp žaidėjų.
Žaidimų perlai, kuriuos veda Pokémonai
Tikroji pardavimų varomoji jėga buvo žaidimų pasiūla. Didžiausias fenomenas buvo antrosios kartos „Pokémon Gold“ ir „Silver“, po jų sekė „Crystal“ versija, kuri visapusiškai išnaudojo vidinį laikrodį ir spalvų perėjimą tarp dienos ir nakties. Žaidėjai taip pat pamilo veiksmo ir nuotykių žaidimus „The Legend of Zelda: Oracle of Seasons“ ir „Oracle of Ages“, išplėstinę „Link's Awakening DX“ versiją ir platforminius žaidimus „Super Mario Bros. Deluxe“ bei „Wario Land 3“. Ar turėjote šią legendą?
