Apple dešimtajame dešimtmetyje išgyveno laukinius laikus. Nors pirmajame kėlinyje jie buvo pavojingai konkurencingiancovalas ant griūties ribos, antroje jo pusėje Steve Jobs po pergalingo sugrįžimo jis patyrė blogiausią. Tačiau mūsų šalyje tuo metu dažniausiai buvo galima susidurti su klasikiniais kompiuteriais Windows, tačiau buvo keletas įmonių ar namų ūkių, kuriuose jis karaliavo Apple. Tarp jų buvo FB ir „Instagram“ puslapių autorės Johanos Fundová šeima Grynieji devyniasdešimtieji ir Devintojo dešimtmečio knyga, kuri parduotuvių lentynas turėtų pasiekti šį rudenį. Kokia buvo 9-ojo dešimtmečio vaikystė su įkandusiu obuoliu?
Rašote knygą „Devyniasdešimtieji“ apie praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį Čekijoje. Viena iš temų – žaidimai. Pats prisimenu, kaip žaidžiau Dyna Blaster, Prince of Persia, Wolfenstein ar Mortal Kombat. Tačiau su žaidimais jūs buvote šiek tiek kitoks, nes jūsų šeima turėjo „Macintosh“. Ką labiausiai patiko garinti?
Nuotraukų galerija
Galiu prisiminti tokius žaidimus kaip „Oxyd“, „Prime Target“ ar „Wolfenstein“. „Oxyd“ buvo loginis žaidimas, kuriame žaidėjas turėjo panaudoti juodą kamuoliuką vamzdžiams ir deguonies generatoriams statyti. „Prime Target“ buvo klasikinis šaudyklės tipo žaidimas, kurio veiksmas vyko Amerikos miestuose.ancMan labai patiko žaisti, man labai patiko amerikietiški interjerai. Kalbant apie Wolfensteiną, man tikrai nereikia jo pristatyti, ar ne?
Tačiau buvo puiku, kad be paties žaidimo, savo „Macintosh“ kompiuteryje turėjome ir redaktorių, kuriame galėjome kurti savo žemėlapius ir lygius. Ir man tai labai patiko. Redaktoriuje galėjome sukurti tiek slaptų kambarių, kiek norėjome, pridėti kareivių ir šunų, kiek norėjome, kurti ilgus koridorius – trumpai tariant, bet ką pagal savo kūrybiškumą ir nuotaiką. O tada žaisdavome tai, ką sukurdavome. Su tuo praleidau labai ilgas valandas. Kiti žaidimai, kurie man atsitiktinai ateina į galvą, yra „Number Eaters“, „Snood“, „Blobbo“ ar „Space Junkie“. Dar blogiau buvo todėl, kad mano klasės draugai dažnai nežinojo šių žaidimų, nes žaisdavo ką nors kita savo kompiuteriuose. Todėl man buvo liūdna, kad negalėjau jiems pasigirti savo žaidimų pasiekimais. Neliko nieko kito, kaip tik varžytis dėl geresnio rezultato su vyresniuoju broliu, kuris tikrai prisimintų daugiau žaidimų ir jų technines specifikacijas. Bet aš taip pat buvau įpratęs prie tų rimtų žaidimų, nes, pavyzdžiui, mokyklos kompiuterių klasėse žaisdavome „Prehistoric“ kompiuteryje, o „Mortal Kombat“ – draugo kompiuteryje.
Kai pirmą kartą rašėme, papasakojote man įdomų dalyką – turėdamas „Macintosh“ 386-aisiais jautėtės „prastesnis“, nes negalėjote kalbėtis apie žaidimus su draugais. Jūsų pirmasis žurnalas buvo išspausdintas visiškai kitu šriftu, nei buvome įpratę nuo XNUMX-ųjų Windows 3.1. Kokį Macintosh modelį turėjote ir – jei galiu būti toks įžūlus – kaip jį gavote?
Kai mokiausi pirmoje klasėje, taigi apie 1996 m., mano tėvas nusipirko Macintosh LC II, kuriam tuo metu jau buvo keli metai, ir tai buvo pirmasis mūsų šeimos kompiuteris. Anot jo, nebuvo apie ką galvoti, nes tuo metu Mac OS buvo visiškai nepalyginamas su darbalaukiu ir piktogramomis Windows, taip pat siūlė naudoti aukštos kokybės grafikos programinę įrangą ir taip pat buvo atsparus virusams. Po 2-3 metų jis turguje nupirko mums naujesnį kompiuterį – Power Macintosh 7200/90, kuriuo pakeitė pirmąjį. Abiejuose kompiuteriuose žaidėme žaidimus, kūrėme tekstinius dokumentus ar pirmą kartą išbandėme internetą.
Nuotraukų galerija
Tačiau dėl prasto „Mac OS“ suderinamumo 2001 m. Windows nupirkom ir klasikini PC namams, nes ant senu Apple kompiuteriai net negalėjo atsidaryti wordelektroninius dokumentus, kaip šiandien įprasta. Taigi mums reikėjo turėti galimybę rašyti, pavyzdžiui, mokyklines ataskaitas tokiu formatu, kad mokytojai galėtų jas atidaryti savo kompiuteriuose (vidurinėje mokykloje turėjome galimybę pateikti užduotis diskeliuose). Vėliau, naujojo tūkstantmečio pradžioje, namuose turėjome „Power Mac G3“, o po to – „Power Mac G4“, bet dėl prasto suderinamumo kasdieniams reikalams naudojome jau minėtą kompiuterį, kurį su vyresniuoju broliu naudojome pakaitomis. Beje, kai pirkome kompiuterį, turėjau priprasti prie pelės su kairuoju ir dešiniuoju mygtukais! Nuo „Macintosh“ buvau įpratęs tik prie vieno pagrindinio pelės mygtuko.
Ar pamenate kokią nors 9-ojo dešimtmečio techninę specifiką, kuo karta jaunesnis žmogus nepatikėtų? Šiandienos vaikams gali atrodyti nesuprantama, kad mes esame seni kompiuteriai Windows juos pirmiausia reikėjo išjungti per meniu Pradėti, o tik tada fiziškai išjungti mygtuku.
Kalbant apie „Macintosh“, atmintyje įstrigo legendinis „Leisk“ patvirtinimo mygtukas. Šiandieninė vaikų karta galbūt net nežino, ką reiškia žodis „būti“, tiesa? Žinoma, negaliu nepaminėti lėto telefono ryšio su internetu, kai iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar jis tikrai veiks, tarp legendinių modemo garsų. O prisijungti galėjome tik vakare, kai internetas buvo pigesnis. Blogiausia buvo tai, kad tą akimirką, kai kas nors pakėlė ragelį, ryšys visiškai nutrūko. Šiandieninė jaunoji karta tikriausiai to neįsivaizduotų. Kaip ir neįtikėtinai lėtas spausdintuvų greitis ar laipsniškas interneto vaizdų įkėlimasonec kartais jie net neįsikrausdavo. Atskiras skyrius būtų pirmieji „Nokia“ mobilieji telefonai, kuriuose dažniausiai būdavo tik 10 žinučių, todėl jas tekdavo nuolat trinti.
Daugelis „devinto dešimtmečio vaikų“ prisimena, kaip jie vėliau Wordjie žaidė su WordArtem. Kokiame appKą sukūrėte? Ir jei galima palyginti su Wordem, kas buvo kitaip?
„Macintosh“ kompiuteryje naudojome „ClarisWorks“ programą. Man labai patiko kurti įvairius tekstinius dokumentus ir rašyti laiškus močiutei šioje programoje, pavyzdžiui, derinti skirtingus šriftų stilius ir pridėti paprastų nespalvotų paveikslėlių. Šią programą taip pat naudojau kurdamas savo žurnalą pavadinimu „Super Rybka“ kažkada ketvirtoje klasėje. Jį spausdinome „StyleWriter“ spausdintuvu (kuris, beje, taip pat buvo iš Applu, jame netrūko legendinio spalvingo obuolio) ir tada visus puslapius kelis kartus nukopijavau ir susiuvau savo tėvo darbe.
Kažkur senuose diskeliuose turėčiau turėti įvairių tekstinių dokumentų iš ClarisWorks arba įrašų iš audio programa, kurią galėjome naudoti, nes su savo „Mac“ turėjome išorinį mikrofoną – beje, jis buvo gana geras ir atitiko „Macintosh“ kompiuterių dizainą. Ir maždaug WordTikrai neatėjau į „Art“, kai 2001 m. turėjome pirmąjį kompiuterį, todėl aš WordJi taip pat išbandė įvairius užrašus ir tam skyrė daug laiko. Aš net įtraukiu Wordsukūrėte savo pirmąją paprastą svetainę apie Harį Poterį, nes Word leidžiama išsaugoti dokumentus html formatu. Vėliau dokumentą įkėliau į sweb.cz. Verčiau paliksiu tos svetainės kokybę be komentarų, haha.
Kas ateina į galvą išgirdus žodį „8210-ieji ir technologijos“? Ar turėjote svajonių kūrinį, kurį norėjote turėti? Man tai buvo, pavyzdžiui, GameBoy, permatomas laidinis telefonas, kompiuteris su Pentium, vėliau PlayStation, Nokia 3 ar iMac G21, nors kai kurie iš jų yra daugiau XXI amžiaus pradžios ikonos. ko ilgiesi?
Nuotraukų galerija
Dešimtojo dešimtmečio viduryje netoliese gyveno japonų šeima, ir mes su broliu kartais eidavome į jų vaikų sodą pažaisti. Jie kalbėjo tik japoniškai, o mes – tik čekiškai, bet tai mūsų visiškai netrikdė, nes vaikystėje tai nėra kliūtis. O tie japonų vaikai turėjo labai modernių žaislų, kuriuos jų šeima jiems atsivežė iš Japonijos – pavyzdžiui, prisimenu mažą elektrinį vaikišką motociklą, kuriuo jie važinėjosi. Pavydėjome jiems tų žaislų ir klausiau tėvų, kodėl mes neturime tokių smagių žaislų. Jie man paaiškino, kad, deja, tokių daiktų Čekijoje dar nebuvo, ir maniau, kad tai labai neteisinga. Kalbant apie dešimtojo dešimtmečio pabaigą, norėjau, kad mano tėvai turėtų atsakiklį, nes man patiko žiūrėti amerikietiškus serialus, kuriuose šeima beveik visada palikdavo žinutes grįžusi namo iš žmonių, kurie negalėdavo su jais susisiekti. Ir, žinoma, slapta svajojau vieną dieną turėti savo kompiuterį, nes, kaip ir daugumoje kitų namų ūkių, šeimoje kompiuteriu turėjome naudotis pakaitomis.
Kaip minėjome įžangoje, jūsų knygoje Devintasis dešimtmetis netrūks technologijų temos. Ar galėtumėte bent jau duoti užuominą mūsų skaitytojams, ko jie gali tikėtis šiame skyriuje?
Taip, technologijoms bus skirtas atskiras skyrius. Jame daugiausia dėmesio skirsiu įvairiems to meto reiškiniams, tokiems kaip kortelės telefono būdelėms, „Nokia“ mobilieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai (pvz., legendinis „DOOM“) ar katalogų paieškos sistemos „Seznam“ sukūrimas. Tuo pačiu metu 4 žmonės šiame skyriuje turi savo autorių atsiminimus, apimančius kelis puslapius: Ondřejaus Neffo atsiminimai sutelkti į laiką, kai jis 1996 m. įkūrė internetinį dienoraštį „Neviditelný pes“. Ivo Minaříkas aprašo savo pirmąsias patirtis su internetu ir el. paštu. Ondřej Novotný savo ruožtu prisimena 1999 m. gruodžio 31 d., kai grėsė Y2K technologinė apokalipsė. O paskutinio skyriaus atsiminimų autorius yra... Adam Konrádą, kurio meilė kompiuteriniams žaidimams atvedė į JAV, kur jis dirba žaidimų studijoje „Bethesda“.
Tu pasilikai. AppAr vis dar esate ištikimas savo įmonei, ar jums labiau patinka konkurencija?
Nuotraukų galerija
Taip, naudoju Apple indai. Bet net ir naudodamas juos karts nuo karto susierzinu. KAMoneJuk legendinis vaivorykštės ratas tikrai gali kankinti net kantriausius asmenis. Darbe naudoju darbastalį. MacBook Air, as irgi turiu savo namuose Air. Anksčiau turėjau Macbook Pro ir man tai truko gal kokius 7 metus, man labai patiko, geresnis ekranas ir man geriau sekėsi dirbti. Air Tik kartais mane tai šiek tiek pykdo. Kalbant apie mobilųjį telefoną, aš jį pirkau pernai. iPhone Xs, nes nebeturiu ekrano dydžio nestmano draugas iPhone SE. Tikėjausi šiek tiek geresnio fotoaparato, bet paradoksalu, kad man patinka geriau jį naudojančio draugo nuotraukos. iPhone XR. Šiaip man patinka, kad turiu prekių ir darbui, ir laisvalaikiui. Apple. Ankstesniame darbe po ilgo laiko turėjau priprasti Windows ir kartais tai buvo sudėtinga. Tiesą sakant, net po 2 metų kasdienio naudojimo nepripratau.
Kada galime laukti Devintojo dešimtmečio pasirodymo?
Knyga turėtų pasirodyti šių metų spalio pabaigoje ir ją bus galima įsigyti tiek įprastuose mūriniuose knygynuose, tiek ją leidžiančioje „Albatros Media“ elektroninėje parduotuvėje. Visus atnaujinimus apie knygos išleidimą skelbiu Facebookui Instagram Pure 90.
Pokalbio pabaigoje negaliu neužduoti sau esminio klausimo: Dylanas ar Brandonas?
Man nereikia nė sekundės galvoti. Žinoma, Dylanas McKay. Amžinai!
