Balandžio mėnesio demonstracijoje, kuri neabejotinai buvo galingiausia protesto akcija prieš valdžią nuo 1989 m., ypač išryškėjo profesinių sąjungų vaidmuo, kurios ne tik užtikrino puikų viso renginio organizavimą, bet ir ėmėsi politinės agitatorės vaidmens. , ypač dėl reikalavimo atsistatydinti vyriausybę. Atsižvelgiant į didelį piliečių teisėtumą, kuriuo dabar naudojasi profesinės sąjungos, kyla klausimas: ar jų vaidmuo taip pat turėtų būti politinis?
Dabartiniame žurnalo „Respekt“ numeryje rašoma: „Be profesinių sąjungų, protestuose dalyvauja ir iniciatyva“ ProAlt arba Žaliųjų partija. Nors šie kritikai iš esmės nesutinka dėl daugelio klausimų, jie sutaria dėl dviejų dalykų. Vyriausybės išlaidų mažinimas labiausiai paveiks neturtingiausius.“ Čia galime aiškiai parodyti, kaip mūsų šalyje gali būti arba jau yra suvokiamos sąjungos. miniDaugelis žmonių galėjo supainioti šeštadienio demonstraciją su bet kokiu eiliniu protesto judėjimu.
Akivaizdu, kad profesinės sąjungos visada buvo ir yra interesų grupė. Remiantis Karlo Müllerio knyga „Lobizmas šiuolaikinėse demokratijose“, jas skirstome į interesų grupes, turinčias materialinių (ekonominių) interesų, ir nematerialinių (ideologinių) interesų. Ekonominių interesų grupės (dar vadinamos „sektorinėmis interesų grupėmis“) siekia didinti naudą ir atstovauti savo narių interesams. Ideologinės interesų grupės (dar vadinamos „palaikančiosiomis“) dažniausiai rūpinasi vadinamąja viešąja nauda arba bendruoju interesu: „Jų egzistavimas grindžiamas ne savo grupės narių interesų tenkinimu, o bendruomenės ar net visos visuomenės interesais.“
Čekijos profesinių sąjungų atveju galime kalbėti apie šių dviejų vaidmenų sutapimą, nes balandžio mėnesio demonstracijoje jos veikė kartu su kitomis organizacijomis ir politinėmis partijomis, sukeldamos sinchronizuotos vieningos visumos įspūdį. Profesinių sąjungų atveju buvo kalbama ne tik apie konkrečių profesinių sąjungų kaip tokių interesų įgyvendinimą (pavyzdžiui, mokytojų atlyginimų didinimą), bet ir apie visos visuomenės agitaciją, kuri pasireiškė priešiškumu. – Vyriausybės kreipimasis. Žinoma, jų dalyvavimą demonstracijoje lėmė tai, kad valdžios veiksmai trukdo sveikatingumo ir mokyklų profesinių sąjungų darbo vietoms, tačiau negalima žiūrėti į tai, kad ši ažiotažas daugeliu atžvilgių atitiko kelių protesto partijų elgesį.
Be to, Čekijos profesinės sąjungos neslepia palaikančios ypač opozicines politines partijas. Iš pirmo žvilgsnio tai neturėtų mūsų per daug nuliūdinti. Net viena rimčiausių Belgijos profesinių sąjungų ACV (General Christian Trade Union) ir ABVV (Bendroji Belgijos profesinė sąjunga) palaiko ryšius su politinėmis partijomis. Tačiau nėra žinomas atvejis, kai šios sąjungos kritikuotų ne tik dalinius vyriausybės politikos aspektus, bet ir visą vyriausybę. Valdžios teisėtumo kvestionavimas ribojasi su kraštutine pozicija, kuri tikrai nėra savaime suprantama neokorporatinėms organizacijoms, kuriomis turėtų būti sąjungos. Būtent pagal šį apibrėžimą profesinių sąjungų vaidmuo turėtų atitikti atstovavimą atskirų visuomenės grupių interesams, kurios, kaip visuma dėl savo privilegijuotos padėties vyriausybės ar kitų valstybės organų atžvilgiu, kartu kuria. vyriausybės politiką, darydami įtaką savo nariams ta prasme, kad jie sutinka su profesinių sąjungų ir valstybės susitarimų sąlygomis.
Tačiau visos šios derybos turi būti pagrįstos tam tikru kompromisiniu sprendimu, kuriam profesinės sąjungos nepritaria. Vietoj to, jie palaiko tam tikrą absoliutaus pozicinio veikimo formą ir kartu su pilietinėmis asociacijomis bei iniciatyvomis, prisidengiančiomis protesto „Stabdyk vyriausybę“ vėliava, kovoja, pavyzdžiui, prieš visiškai nesusijusias su sąjungomis problemas. Pavyzdžiui, Sąjungos vadovas Jaroslavas Zavadilas vyriausybės politiką komentuoja tokiais žodžiais: „Tai yra antisocialios, neapgalvotos ir skubotos priemonės, kurios labiausiai nukentės skurdžiausiems. Įdomus aspektas yra tai, kad organizatoriai taip pat sutinka, kad reikia baigti „nek“oneskandalai“ ir „dehoneužteks politikos“.
Toks elgesys sudaro įspūdį, kad profesinės sąjungos jau viršijo savo paskirtą vaidmenį ir užsiima agitacijos forma, kuri yraoneDėl to tai padės opozicinėms partijoms, radikalioms kairėms, bet ir vadinamosioms Vienkartinės partijos. Ir tai neturi nieko bendra su natūralia ideologine tokio tipo partijų parama, kylančia iš pačios sąjungų egzistavimo prigimties.
Todėl kyla klausimas, kokiu mastu šį vaidmenį turėtų atlikti profesinės sąjungos ir ar tai nėra politinių partijų, pilietinių asociacijų ir iniciatyvų sritis. Šia prasme politologas Jiří Pehe rašo: „Įvairūs pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant profesines sąjungas, žinoma, turi teisę daryti išvadą, kad ta ar kita vyriausybė yra bloga ir nekompetentinga, ir jie turi teisę ją kritikuoti arba daryti jai spaudimą. Tačiau jei profesinės sąjungos organizuoja tokias demonstracijas prieš demokratiškai suformuotą vyriausybę, atsiduriame ant labai plono ledo. Jokia parlamentinė demokratija negali funkcionuoti tokio spaudimo pavidalu, o profesinės sąjungos neturėtų skatinti tokių pastangų.“
Iš ligšiolinio profesinių sąjungų elgesio matyti, kad jos gali daryti įtaką plačiam visuomenės sluoksniui ar prisidėti prie jos, paveikti jų mąstymą apie politinę kultūrą arba iškreipti jų požiūrį į Čekijos politiką. Visa tai gali pasitarnauti politinių partijų, kurios profesines sąjungas gali vertinti kaip dar vieną agitacijos-politinę platformą, ypač priešrinkiminės kampanijos reikmėms, interesus. Jei profesinės sąjungos ir ateityje panašia dvasia profiliuos ir tokiu būdu didės spaudimas valstybei, tai nieko gero demokratijai nežada.
